Taip pat, buvo gera Egipto valdovė ir, vis tik, jos vardas buvo trinamas iš istorijos, kaip ir naikinama visi jos atvaizdai bei statiniai. Iš pradžių, mano žiūrėtame, per History kanalą, dokumentiniame filme, buvo pasakojama, kad žyniai labiausiai dėl to stengėsi. Bet dar po kiek metų suradau informaciją, kad ne tik. Jos pusbrolis Tutmozis III stengėsi ją ištrinti iš istorijos, kas tapo naudinga kitiems ambicingiems vyrams, kurie visada stengiasi nuslėpti ar pasisavinti moters nuoplenus, ypatingai, jei ji "lipa" vyrams ant galvos. Kaip žinia, iš istorijos, dauguma valdovai būdavo vyrai. Ir labai retai kokioje šalyje pavyko išgarsėti moteriai kaip šalies vadovei. Visada yra sunku plaukti prieš sorvę, ypač, jei ta srovė tokia stipri. 
Manau, nė nereikia čia daug ką aiškinti, kodėl Hatchepsut nešiojo barzdą ir, netgi rengėsi kaip vyras (kaip, kad yra rašoma), nors buvo gan simpatiška moteris. Priešingai, nei, sakykim, kokia nors Elizabet (Anglijos karalienė), kuri mano manymu, dėl to ir išgarsėjo, kad buvo negraži, nors, tiesa, įdomių bruožų. Kada graži moteris bando įrodinėti, jog grožis suderinamas su protu, sukyla tarsi viso pasaulio blogio jėgos. Ir užtenka padaryti menkiausią klaidą, kuria naudosis visi ilgai ir nuobodžiai, kada kitiems ta pati klaida nieko neatsieina. Ir, jei net ir nesuras jokios klaidos, sugebės kaip nors apdergti, kad niekas nė nenorėtų nieko žinoti. Kodėl pvz.: tai, kad Hatchepsut pakėlė Egipto ekonomiką bei gerai valdė šalį, yra žymiai mažiau žinoma, nei visos kompromituojančios istorijos, kurios buvo platinamos tam, kad kovoti su moterimi valdžioje? Ir kažkodėl platinantys tas istorijas nė nesusimasto, kad viskas pagrinde vien dėl to, kad ji buvo Faraonė moteris. Tie patys, manau, nusistebės sužinoję, kad ir Kleopatra buvo faraonė. Nes ji visiems labiau yra žinoma kaip Cezario meilužė. Vėlgi, panaši istorija. Panaši, tuo, kad moteriai limpa labiau purvas, nei geri darbai. Priešingai nei vyrui. Sakykim, sužinotumėte, kad Tutmozis III turėjo meilužę iš Romos. Na, ir kas sakytumėt. Vyrai visada turi meilužių ir ypač turintys daug galių. Tai tarsi turto ir valdžios simbolis, kuo daugiau moterų. Bet palikime vyrus ramybėje ir grįžkime prie Hatchepsut.
Kad ir Obeliskas. Kas iš jo? Kodėl neaukštinti jos Šventyklos kaip vieno iš svarbiausių darbų? Man obeliskas atrodo kaip pasityčiojimas iš vyriškų ambicijų statyti piramides vienas už kitą aukštesnes, kada tam reikalinga daug darbo jėgos, medžiagų ir visa tai lieka be naudos žmonėms. Tik tuščias valdžios simbolis. Tiesa, piramidės buvo statomos ne tik dėl ambicijų. Buvo tikima, kad ten faraonų mumijos ilsėsis ramybėje. Ir kas žinomiausia iš Egipto istorijos, tai būtent piramidės. Kaip ten bebūtų. Čia kaip, kas, ką vertina. Jei būtų aukštinama šventyklos, tai žmonės jas gal labiausiai ir vertintų. Tiesiog, piramidžių labai įdomi architektūra. Puikiai puošia atvirukus ir, tam tikra prasme, atvaizduoja dieviškumo simboliką (trikampį). Spėju, pats dievas mielai prisidėtų prie jų populiarinimo ir pagirtų bet ką, kas tą darytų. O šventyklos taip lengvai neatvaizduosi bet kur.
Beje, kažkodėl yra labai mažai kas pasakojama apie Hatchepsut asmeninį gyvenimą: vyrą, vaikus.
Štai mano įdomiausias atradimas: Hatchepsut ir jos dukra:
O kas gi buvo jos vyras? 
Kaip, kad rašoma informacijos šaltiniuose, jos vyras buvo Tutmozis II. Kuris ir valdė Egiptą prieš Hatchepsut. Jam mirus, ji paveldėjo vyro sostą, nes jos pusbrolis Tutmozis III buvo per jaunas. Gal dėl savo laikinai praraso sosto, gal dėl to, kad Hatchepsut buvo supainiota santuokos saitais su juo, nes dėl nusistačiusios tvarkos turėjo vesti giminę, kad užtikrinti kilmingo kraujo švarumą, Tutmozis III stengėsi išnaikinti ją iš istorijos. Argi reikia būti čia geniju, kad nuspėti, kur gi buvo įžeistas Tutmozio III, jos pusbrolio, vyriškumas? :). Matyt, Hatchepsut buvo ištikima savo velionio vyro žmona, ir tik susitaikė su kvailomis tradicijomis. Gali būti tai buvo priežastis dėl ko ir žyniai pasijuto įžeisti, prisidėdami prie Tutmozio II juodo darbo. Nes, kraujo ryšių kilmingumus sergėjo jie. Paprastiems žmonėms vargu ar taip baisiai rūpėjo apvesdinti Hatchepsut su savo gimine. Gal dėl to ir Hatchepsut šventykla liko neįvertinta ateities kartų.
Kaip bebūtų, Hatchepsut Egiptą sėkmingai valdė daugiau nei 20 metų. Ir, manau, puikiai įrodė, kad grožis suderinamas tiek su protu, tiek su valdžia, tiek su kilme.
Na, o štai ir Tutmozis III bei jo sfinkso statulėlė.
Daugiau nuotraukų:
- Apie Hatchepsut Obeliską
- Apie Hatchepsut šventyklą
- Hatchepsut biografija
- Hatchepsut (wikipedia)
- Knyga apie Hatchepsut (anlgų kalba).
